Probiotikai ir prebiotikai – kas tai ir ką apie juos reikėtų žinoti?

2015 11 16
Probiotikai

rawjus_expert

Pastaruoju metu sulaukiu daugybės klausimų apie probiotikus. Internetinėje erdvėje apie juos sklandantys mitai paskatino trumpai apibrėžti, kas tai yra ir kokią tai reikšmę turi mūsų organizmui. Diskusijose gausu prieštaravimų reikia-nereikia, gerai-blogai, visa tai dirgina žmonių protus ir kelia bereikalingą stresą. Mano nuomonė šiuo klausimu griežta – jei bent kartą teko vartoti antibiotikus, jums pravartu pavartoti ir probiotikų. Kokius probiotikus rinktis, jau kita diskusija. Todėl pradžiai pasiaiškinkime, kas gi yra tie probiotikai.

Probiotikai – tai žarnyno (paprastai) gerosios bakterijos. Gyvos žmogaus žarnyno bakterijos baigia skaidyti maistą storajame žarnyne, sintezuoja kai kuriuos vitaminus ir, svarbiausia, apsaugo mūsų organizmą nuo bakterijų, su kuriomis mes nesame sudarę „draugystės ir tarpusavio bendradarbiavimo sutarties“. Taigi – gerosios bakterijos labai svarbios IMUNITETUI ir dažniausiai jos gaminamos tablečių, kapsulių arba miltelių pavidalu. Kadangi tai gyvas produktas, labai svarbu probiotikus suvartoti iki pažymėtos galiojimo datos. O vartojami jie geriant plataus veikimo spektro antibiotikus, o kartais – ir po antibiotikų vartojimo kurso.

Prebiotikai – tai maistas mūsų žarnyno bakterijoms (dažniausiai inulinas, laktuliozė), kad jos geriau augtų ir funkcionuotų. Svarbu žinoti, kad žmogus šių angliavandenių (pvz., laktuliozės, celiuliozės) nevirškina. Kaip prebiotikai gali būti vartojami kai kurie augalai, turintys daug skaidulų (t. y. celiuliozės), pavyzdžiui, trūkažolė (iš jos gaminama cikorija), česnakai, svogūnai, bananai, gumiarabikas (iš akacijų) ir t. t. Tačiau dar sugrįžkime prie probiotikų. Dažniausiai pasitaikantys probiotikai – tai pieno rūgšties mikroflora, maistinės mielės, bifido bakterijos, grybai ir kt. Gerųjų bakterijų deriniai naudingi ne tik žmogaus imunitetui. Jų teigiamas poveikis akivaizdus pradedant žmogaus žarnynu ir baigiant biologinės kilmės atliekų perdirbimu, įskaitant augalininkystės reikmes, tokias kaip komposto gamyba ir ne tik. Šių organizmų deriniai naikina blogus kvapus, saugo vaisius, daržoves nuo gedimo. Todėl asmeniškai man visiškai suprantamas kai kurių žaliavalgių požiūris į neplautų daržovių, jei jos augintos nuosavame darže be trąšų ar purškiklių, valgymą. Patekusios į organizmą gerosios bakterijos ima daugintis, ir labai dideliu tempu, tuo pačiu keisdamos aplinkos pH, nes jų laukia darbas – išstumti patogeninius žalingus mikroorganizmus ir apsaugoti imuninę sistemą naudojant sinergiško metabolizmo produktų antibakterines savybes. Ir tai yra įrodymas, kad probiotikus vartoti yra saugu. Proceso metu pakitus pH susidariusioje terpėje patogenai paprasčiausiai nebeišgyvena.

Probiotikų sąvoka labai plati. Dirvožemyje priskaičiuojama daugiau nei 3000 įvairių mikroorganizmų. Žmogaus organizme jų – apie 400. Japonų mokslininkai nustatė, jog bet kurioje mikrobiologinėje sistemoje yra 5– 10 proc. patogenų ir tiek pat probiotikų. Likusieji 80 proc. yra nepastovūs, kintantys. Jei nutinka taip, jog terpėje įsivyrauja patogenai, jų daugiau ir jie stipresni, likusieji mikroorganizmai ima šlietis prie jų. Jei stipresni probiotikai, jie sulaukia likusių mikroorganizmų „paramos“. Visai kaip mes, žmonės.

Dabar svarbiausia – kiekvieno žmogaus organizme maždaug 2-3 kg sudaro mikroorganizmai, kuriais reikia rūpintis, kuriuos privalu puoselėti ir maitinti. Kai žmogus gyvena kasdienėje įtampoje, prastai maitinasi, mažai juda, nesportuoja, tai neigiamai veikia mikroorganizmus, todėl kartas nuo karto reikalingi probiotikai bei prebiotikai. Prebiotikai yra gerųjų bakterijų maistas – tai medžiagos, kurios padeda probiotikams greičiau įsitvirtinti žarnyne. Prebiotikus sudaro oligosacharidai inulinas, laktuliozė ir kt., taip pat fermentai, rūgštys ir t. t. Inulinas atsparus patogeninėms bakterijoms, o laktuliozė yra sintetinis laktozės ir fruktozės junginys, pasižymintis osmosiniu veikimu – jis pritraukia daugiau vandens į žarnyno turinį, taip pat skatina motoriką. Pajutę energijos stygių ar nusilpus imunitetui, pasitarkite su išmanančiu specialistu, kuris padės apsispręsti, ko ir kiek jums vartoti. Asmeniškai aš vartoju PURADYME produkciją ir nesigailiu, nes kiekvienas šios kompanijos pagamintas produktas atlieka būtent tai, kas jam ir skirta atlikti.

 

Apie autorę: 

Irena Žentalytė, daugelį metų gyvendama JAV, gilino žinias tiek apie žaliavalgišką mitybą, tiek žmogaus dvasingumą. Ji pritaikė savo žinias dirbdama bei kurdama patiekalus viename iš Lietuvos žaliavalgiškų restoranų. Irena veda laidas, webinarus. Ji mokosi Dr. Morse JAV detoksikacijos institute bei žaliavalgiško maisto gaminimo mokykloje Jungtinėje Karalystėje pas pasaulyje gerai žinomą „RAW šefą“ Russell James.

Su Irena susitiksite čia:

 

Čia pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija.
Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius.
* = required field

Parašykite komentarą

* - privalomi laukai