Ko tavo mama nesakė apie pieną

2014 01 15
Pieno žala organizmui

Nuo seno esame įtikinėjami, kad pieną gerti naudinga, sveika ir būtina. Tačiau ar iš tikrųjų? Žmogus – vienintelis gamtoje, geriantis ne tik savo pieną ir geriantis jį visą gyvenimą. Gyvūnų, šiuo atveju – karvių, pienas subalansuotas augantiems jaunikliams, tačiau medžiagos, reikalingos augantiems karvių jaunikliams, nebūtinos žmogui.

Labiausiai „nedėkingas“ yra prekybos centruose parduodamas pienas. Jis nuo šviežio pieno skiriasi kardinaliai: šviežiame piene gausu fermentų laktazės (kuri skaido laktozę), lipazės (skaido riebalus), proteazės (skaidančios riebalus), laktoferino, kuris veikia panašiai kaip ir antioksidantai: slopina uždegimą, saugo imunitetą nuo virusų. Tačiau perdirbamas pienas visas savybes, deja, praranda.

Parduotuvės praduodamas pienas dar yra ir homogenizuotas (specialia įranga riebalai išskaidomi į mažus lašelius, todėl į paviršių neiškyla grietinėlė), pasterizuotas itin aukštoje temperatūroje, dėl to suyra naudingieji fermentai. Išskaidyti riebalai reaguoja su deguonimi ir virsta oksiduotais riebalais (žalingais mūsų organizmui). Pienas nėra tinkamas produktas dar ir todėl, kad daugelis žmonių netoleruoja laktozės, piene yra per daug riebalų.

80 proc. pieno baltymų sudaro kazeinas – baltymas, kuris atsakingas už gyvūnų kanopų ir ragų augimą. Kai kurie žmonės šiam baltymui alergiški. Išgėrus pieno, kazeino dalelės skrandyje susiklijuoja, būtent dėl to produktas sunkiai virškinamas. Beje, iš kazeino gaminami organiniai klijai. M. Tombak, knygos „Kaip sveikai gyventi 150 metų“ autorius, teigia, kad nesuvirškintas kazeinas inkstuose formuoja akmenis, skatina kraujagyslių kalkėjimą, kojų auglių vystymąsi, rankų pirštų deformavimąsi.

 

O kaip gi jogurtas? Reklamos mus įtikinėja, kad tik jogurtas dėl jame esančių laktobakterijų gali pagerinti virškinimą ir žarnyno darbą. Tačiau tai netiesa, nes šių bakterijų yra ir žmonių, nevartojančių nei jogurto, nei apskritai pieno produktų, žarnyne. Dažnai vartojant jogurto, natūrali žarnyno flora kaip tik sutrikdoma – natūralius fermentus išstumia dirbtiniai.

Grįžtant prie fakto, kad pienas yra sunkiai virškinamas produktas, paminėsime, kad daugelis jį vartoja norėdami numalšinti troškulį, tačiau šiam tikslui pienas visiškai netinka. Kaip ir norint išvengti osteoporozės. Organizme mažėjant kalcio, žmonės, tikėdamiesi išvengti kaulų retėjimo, ima vartoti daugiau pieno. Tačiau atsitinka priešingai: organizmas staiga gauna kalcio perteklių, kurio atsikrato, taip išvalydamas ir reikiamą kiekį kalcio iš mūsų kūno. Taigi kaulai ir dantys dar labiau silpnėja, osteoporozė vystosi tik dar sparčiau.

JAV mokslininkas T. Colin Campbell yra atlikęs daug tyrimų, kurių rezultatai dažnai šokiravo jį patį. Tyrimas su pieno baltymu parodė, kad anksčiau ir paties autoriaus vertinti gyvuliniai baltymai užsuka vėžio vystymosi mechanizmą net tiems žmonėms, kurie neturi didelio polinkio juo sirgti. Tuo tarpu tinkamai subalansavę baltymų kiekį racione, vėžio gali išvengti net tie žmonės, kurie turi labai stiprų genetinį polinkį.

“Mes ieškojome, kokie produktai sukelia vėžį, kaip paprastos ląstelės gali tapti vėžinėmis. Mes tikrinome, ar esant didesniam polinkiui į vėžį vėžinių mazgų susidarys daugiau. Tyrimai parodė, kad net ir tuo atveju, kai genai iš tiesų lemia labai daug, vartojant mažiau baltymų tikimybė susirgti bus gerokai mažesnė, nepriklausomai nuo mūsų pirminės situacijos. Ir atvirkščiai. Deja, daugelis mano kolegų vis dar mano, kad vėžį lemia tik mūsų genetinis fondas. Mano tyrimai rodo, kad svarbiausia, kiek mes leidžiame genams pasireikšti vienokioje ar kitokioje aplinkoje. Taigi mityba gali kontroliuoti vėžio pasireiškimą.

Pagrindinis baltymas, kuris sukelia vėžį, yra kazeinas. Tuo tarpu sojų, kviečių baltymai, kaip parodė mūsų eksperimentai, vėžio vystymosi mechanizmo neužsuka, net jeigu jų maiste yra 20 proc. Tą patį galima pasakyti apie kitas ligas. Maistinės medžiagos, kurias gauname iš gyvulinės kilmės maisto, mus veikia visiškai kitaip nei augalinės kilmės maistas“ – iš T. Colin Campbell knygos – “Visuma”, kurią labai rekomenduojame perskaityti. Viena stipriausių knygų apie mitybą iš pirmų lūpų.

Tradicinį pieną ir sūrį savo racione galime keisti riešutų sūriu, migdolu, sojų, avižų pienu. Puikus kalcio šaltinis yra lapinės tamsios spalvos daržovės (kale kopūstas, kiniškas kopūstas), špinatai, brokoliai, migdolai, bertoletijų (braziliški) riešutai, sezamo sėklos.

 

Šaltiniai: 

 

Čia pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija.
Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius.
* = required field

Komentarų: 11

  1. Ben sako:

    Gėriau ir gersiu ir pieną, ir alų. Įkopiau į septintą dešimtį ir kiek lemties skirta gyventi, tiek ir pragyvensiu. Nesiruošiu atsisakyti to, kas skanu.

  2. Klaidu taisytojas sako:

    Turiu keletą pastabų šiam straipsniui, ir nors neneigiu jo reikšmės, tačiau daugelis detalių yra tiesiog nemoksliškos.
    1. „Žmogus – vienintelis gamtoje, geriantis ne tik savo pieną ir geriantis jį visą gyvenimą“ pats sakinys yra atitinkantis tikrovę, tačiau nepasakoma, kad tai įmanoma dėl evoliucinių pakitimų žmogaus virškinamajame trakte, ir kad šią savybę turi didžioji dalis homo sapiens.
    2. „Jis nuo šviežio pieno skiriasi kardinaliai: šviežiame piene gausu fermentų laktazės (kuri skaido laktozę), lipazės (skaido riebalus), proteazės (skaidančios riebalus), laktoferino…“ tiesiog su tikrove ir logika prasilenkiantys taiginiai. Laktazė- yra fermentas, kurio nėra šviežiame piene, jis gaminamas virškinamajame trakte, o jeigu jo būtų šviežiame piene, tai jame nebūtų laktozės, o tik polisacharidai. Lipazė gaminama kasoje, ir tam tikrų grybų, JAV moksleiviai turi bandymą, kai į pieną lašinama lipazė, rezultatas- nelabai malonus akiai. Proteazė (tikiuosi čia rašybos klaida apie riebalus) skaido baltymus ir vėlgi virškinamojo trakto produktas. Na o laktoferinas taip yra randamas piene, tačiau paruošiant pieną pardavimui jis nėra sunaikinamas, nes „pasterizuotas itin aukštoje temperatūroje“ yra tiesiog klaida, pienas yra pasterizuojamas arba 62 laipsnių celsijaus temperatūroje, arba 71, o laktoferino temperatūrinis stabilumas iki 90 laipsnių Celsijaus.
    3. „Pienas nėra tinkamas produktas dar ir todėl, kad daugelis žmonių netoleruoja laktozės“ , laktozės netolerancija yra apie 25 proc. suaugusiųjų disfunkcija, taigi mažesnis procentas, nei regėjimo sutrikimus turinčiųjų.
    4. „80 proc. pieno baltymų sudaro kazeinas – baltymas, kuris atsakingas už gyvūnų kanopų ir ragų augimą“ antimoksliškas faktas iš Tombako knygos, kazeinas vienas pagrindinių baltymų visuose pienuose tiek kanopinių, tiek ne, kurio, beje, yra jūrų žinduolių piene, o homo sapiens piene yra 20-45 proc kazeino, tačiau niekaip neįtakojo raguotų ir kanopuotų vaikų atsiradimo.
    5. „Išgėrus pieno, kazeino dalelės skrandyje susiklijuoja, būtent dėl to produktas sunkiai virškinamas“ pagrindinė kazeino sudedamoji dalis molekuline prasme – amino rūgštys, na jeigu jos klijuotusi skrandžiuose…
    6. „M. Tombak, knygos „Kaip sveikai gyventi 150 metų“ autorius, teigia, kad nesuvirškintas kazeinas inkstuose formuoja akmenis, skatina kraujagyslių kalkėjimą, kojų auglių vystymąsi, rankų pirštų deformavimąsi“ sunku pakomentuoti knygos moksliškumą, kai bibliografijos joje nėra, kaip ir nuorodų į tyrimus. Campbellas yra atlikęs kazeino tyrimus su žiurkėmis, bet su žmonėmis itin abejotina, o gryno kazeino šaltinių gamtoje nėra. Taigi nepagrįstas teiginys.
    7. „Tyrimas su pieno baltymu parodė, kad anksčiau ir paties autoriaus vertinti gyvuliniai baltymai užsuka vėžio vystymosi mechanizmą net tiems žmonėms, kurie neturi didelio polinkio juo sirgti. Tuo tarpu tinkamai subalansavę baltymų kiekį racione, vėžio gali išvengti net tie žmonės, kurie turi labai stiprų genetinį polinkį.“ Sunku įvertinti šį teiginį dėl paprastos priežasties: Campbellas niekada neatliko tyrimų su gyvūniniais baltymais ir žmonėmis, jo tyrimas, kurio rezultatai pateikti „china study“ buvo atliekami su žiurkėmis, naudojant aflatoksinus ir vertinant mitybos poveikį jau susiformavusiems piktybiniams navikams. Tyrimą sunku vertint ne specialistui, tačiau baltymų šaltinių pasirinkimas buvo švelniai sakant keistas, kai žiurkėms buvo duodamas grynas kazeinas ir atkurtos augalinės kilmės amino rūgštys.
    8. „Pagrindinis baltymas, kuris sukelia vėžį, yra kazeinas. Tuo tarpu sojų, kviečių baltymai, kaip parodė mūsų eksperimentai, vėžio vystymosi mechanizmo neužsuka, net jeigu jų maiste yra 20 proc. Tą patį galima pasakyti apie kitas ligas“ pasikartosiu, Campbello tyrimai susideda iš 2 dalių: bandymai su žiurkėmis, kurių metu žiurkėms dirbtinai buvo sukeliamas vėžys ir tikrinama vėžio raida, priklausomai nuo gyvulinės (kaip jis pats sako) dietos ir augalinės. Ko jis knygoje „Whole: Rethinking the Science of Nutrition (2013)“ nepasako yra tai, kad kai į gyvuninę baltymų dietą buvo įtraukiami gyvūniniai riebalai – vėžio raida sustodavo, tarp kitko jo paties tekstas, publikuotas Lapkričio 1985 Journal of the National Cancer Institute: “Effect of dietary intake of fish oil and fish protein on the development of L-azaserine-induced preneoplastic lesions in the rat pancreas.” O čia parašyta, cituoju: Gridley et al. [n15,n16] reported on two studies in which intake of fish protein resulted in a reduced tumor yield when compared to other protein sources. Spontaneous mammary tumor development in C3H/HeJ mice was reduced. The incidence of herpes virus type 2-transformed cell-induced tumors in mice was also reduced in animals fed a fish protein diet“ čia tas pats Campbellas, kuris teigia: “Even small increases in the consumption of animal-based foods was associated with increased disease risk“. Šiek tiek šizofreniška vienam žmogui teigti du visiškai vienas kitą paneigiančius faktus.
    Manau galėjo kilti klausimas, kodėl aš rašiau tokio ilgio tekstą? Nes esu tikras, kad Jūs, rawjus.lt komanda galit daugiau, apsiemėt nelengvą naštą: šviesti žmones mitybos klausimais, kai dalinatės informacija, kuri nėra patvirtinta moksliškai, didelė dalis žmonių net nesusimastę priima ją kaip tikrą. Šitaip (esu tikras patys to nenorėdami) sukuriat būrį žmonių, kurie iš šio straipsnio supras – pienas yra blogai. Tačiau pateikę abi puses suformuotumėt žymiai geresnę nuomonę: pienas – ne visiems.
    Sėkmės!

    • Danielis sako:

      Dar pataisysiu: dėl laktozės intolerancijos procentai teisingi tik Europai, Afrikai ir Jav iš esmės. Čia – taip, ketvirtis tik netoleruoja. Užtat Azijoje netoleracijos lygiai DAUG kartų didesni – vietomis ir po 90+%.

      Klausimas iškart kodėl Europiečiui skirtame tekste turi būti įdomu apie rytų Aziją. :D

  3. toni sako:

    Pritariu klaidu taisytojui. :)

  4. Albinas sako:

    Didziausia nesamone – „Žmogus – vienintelis gamtoje, geriantis ne tik savo pieną“. Paziurekit youtube tukstanchiai video kaip shuns patele zindo tigriukus, kate zindo voveres jauniklius, karve begemotukus ir t.t.

    • Miglė sako:

      taip, bet tai yra jaunikliai, o suaugę individai nesimaitina pienu

      • Skeptikas sako:

        Klausimas iš kitos pusės – o kur gamtoje suaugęs gyvūnas gauna to pieno ? O jei gautų – tai gal tokiu atveju sėkmingai vartotų ?

  5. Jelena sako:

    kokia nesamonė,net juokas ima skaitant tokius straipsnius,žmogaus organizmas taip sukurtas,kad turi gauti ir daržoviu ir mėsos ir to paties pieno,mažiau reikia valgyt visokių konservantų prikimštą maistą,mažiau buityje naudoti visokios chemijos ir nesigsit tais vėžiais,ne pienas vėžį sukelia,o užnuodyta gamta,kurią,kaip bebūtu gaila,patys ir nuodijam,atsiprašau,jei ką įžeidžiau.

  6. mokslininkas sako:

    Mokslininku tyrimai apie piena
    http://www.haribol.ru/forks-over-knives.html

  7. romasda sako:

    Reikia suprasti, kaip virskinimas vyksta, tuomet bus aisku, ar vartoti piena , ar ne. Kudikis, zysdamas motinos kruti, kartu su pienu gauna , tam tikru bakteriju, kuris patekes i kudikio organizma, pagamina fermenta KAZEINUI suvirskinti. O, tai apsaugo kudiki nuo kalcio netekimo. Kai kudikis, baigiamas maitinti krutimi, skaitosi jo kune nebesigamina fermentas virskinti Kazeina.

    Karves piene, irgi, yra baltymas-kazeinas, kuriam „apdirbti“, reikia fermento, bet, kaip sakiau fermento musu organizmo nera, todel kazeinui suvirskinti reikalingas kalcis.

    S_O_S. Isgertoje stiklineje pieno yra tiek kazeino, kad jo suvirskinimui, reikia 3 kart daugiau kalcio , negu isgertoj stiklinej pieno. Kalcis istraukiamas, is kaulu, kraujo, raumenu, etc., o cia jau garantuota osteoporoze ir kt negalavimai…(piene, dar yra kitas elementas galaktoze, kuris is viso nevirskinamas, o sandeliuojamas musu organizme.)

    Tai, gerti, ar negerti piena, ar pieno produktus, yra jusu valia.

Parašykite komentarą

* - privalomi laukai